Dantų plombavimas

Dantų ėduonis yra maisto ir bakterijų sukelta danties kietųjų audinių liga, kurios pasekmė – yrantys kalcifikuoti audiniai. Danties kariesui atsirasti reikia keletos veiksnių: bakterijų, angliavandenių, danties ir laiko. Pradėjus kauptis bakterijoms ir prasidėjus pirminei danties emalio demineralizacijai (kariozinė dėmė), rekomenduojama reguliuoti mitybą, atlikti individualią ar profesionalią burnos higieną, mechaniškai šalinti apnašas.

Galima išskirti įprastinį ir estetinį danties plombavimo būdus. Paprastai dantys plombuojami šviesoje kietėjančiais kompozitais (helio plombomis). Rečiau – kompomerais, stiklo jonomeriniais cementais, amalgamomis, cheminio kietėjimo plombomis. Šiais laikais plačiausiai naudojami šviesoje kietėjantys kompozitai. Jie pasižymi geromis tarpusavyje suderintomis estetinėmis ir patvarumo savybėmis. Į jų sudėtį įeina pigmentinės medžiagos. Jos plombai suteikia skirtingus atspalvius. Todėl galima parinkti spalvą, tinkamiausią plombuojamam dančiui. Helio plombos yra pakankamai tvirtos, jų nusidėvėjimas turėtų prilygti natūraliam dantų nusidėvėjimui.

Estetinis dantų plombavimas – procedūra, kurios metu maksimaliai išsaugant sveikuosius danties audinius, pašalinant tik pažeistus ar kenkiančius išvaizdai, atkuriami paciento dantys bei natūralios jų funkcijos. Šiai procedūrai naudojamos aukščiausios kokybės medžiagos. Šių medžiagų tvirtumas, sukibimas su dantimi, dilumas leis užtikrinti, kad estetiškai plombuoti dantys nė kiek nesiskirs nuo estetiškai neplombuotų dantų.